klabukas

klabùkas sm. (2), klabū̃kas (2) 1. Šn koks prastas, išgveręs daiktas, kledaras: Koks čia laikrodis – klabùkas Vlkv. Kiek mokėjai už šitą klabū̃ką (seną dviratį)? Ig. Tas jo dviratis tai tikras klabùkas Bgt. Neturiu gero vežimo, tik tokis klabū̃kas Rdm. Siuvama mašina klabùkas Vlkv. 2. rš fortepijono klavišas. 3. scom. Gž prastas gyvulys: Tėvas kad nupirko arklį – tai jau tikrą klabū̃ką Pns. 4. Nč dalgio ašmenų įlinkimas, ppr. padarytas nemokančio plakti, klabatė: Koks iš jo šienpjovys – dalgį bekaldamas, tik klabūkùs varo Pls. Bešienaudamas išmuši dalgėj klabukus Rod.